Muziejaus fondas pradėtas kaupti 1973 metais, įkūrus Vilniaus rašytojų muziejų. Tuo metu beveik visus eksponatus perdavė Eliza Venclovienė bei Tomas Venclova.

Remiantis Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerijos pasiūlymais Vilniaus miesto kultūros valdybos įsakymu 1990 m. Vilniaus rašytojų muziejus buvo likviduotas, o A. Venclovos memorialinis muziejus tapo savarankiškas, priklausantis Vilniaus miesto Kultūros skyriui. Kultūros ir švietimo ministro įsakymu visi A. Venclovos fondo eksponatai buvo perimti iš Vilniaus rašytojų muziejaus. 1991 m. A. Venclovos memorialinis butas-muziejus buvo reorganizuotas į A. Venclovos memorialinį kabinetą, esantį Vilniaus lietuvių kultūros namuose, o juos panaikinus, nuo 1996 m. — Vilniaus etninės veiklos centre. 2004 m. vasarą muziejus buvo pervadintas į „Venclovų namais-muziejumi”. Nuo 2005 m. birželio mėn. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Venclovų namai-muziejus kartu su B. Grincevičiūtės memorialiniu butu-muziejumi „Beatričės namai“, V. Krėvės-Mickevičiaus memorialiniu muziejumi ir V. Mykolaičio-Putino memorialiniu butu-muziejumi sujungti į Vilniaus memorialinių muziejų direkciją.

Šiuo metu Venclovų namų rinkiniuose yra per 12 tūkstančius eksponatų. Rinkinius sudaro Antano Venclovos fondas, Tomo Venclovos fondas ir vėliausiai pradėtas kaupti Račkauskų šeimos fondas, Viktoro Petkaus fondas, Pauliaus Širvio fondas.

„Rašytojas Antanas Venclova, pats būdamas eruditas, nuolat akcentuodavo pageidavimą, kad po jo mirties jo bute išliktų literatūrinė ir kultūrinė dvasia. Po Antano Venclovos mirties Venclovų bute 1972 m. vasario 8 d. įkurtas Vilniaus rašytojų memorialinis muziejus. Ten gyvenusiai Elizai Venclovienei suteiktas kitas butas. Buvusiame Venclovų bute pradėtas kaupti rašytojų memorialinis palikimas, tuo pačiu metu buvo tvarkomi ir Antano Venclovos memorialiniai daiktai. Čia sukaupti palikimai šių rašytojų: K. Borutos, L. Giros, V. Mozūriūno, O. Miciūtės, J. Šimkaus, A. Griciaus, P. Širvio, A. Liobytės bei kitų. Pakankamai erdviame bute tapo labai ankšta, todėl Vilniaus rašytojų memorialinis muziejus buvo perkeltas į Antakalnio gatvės antro namo patalpas. Ten 1987 metais buvo atidaryta ekspozicija, o A. Venclovos bute įkurtas jo memorialinis muziejus. Norint atverti duris šio muziejaus lankytojams, reikėjo skubaus remonto. Tačiau net tokiomis sunkiomis sąlygomis kultūrinė veikla vis dėlto vyko. Buvo priimamos ekskursijos bei individualūs lankytojai, kurie dažnai stebėdavosi, kad toks žymus žmogus gyveno labai kukliai. Didžiausias Antano Venclovos turtas buvo jo knygos bei suvenyrai iš įvairių užsienio kelionių. “
Vanda Lipskienė,
buvusi A. Venclovos memorialinio kabineto-muziejaus vyr fondų saugotoja
 
Skip to content