Tomas Venclova šiandien pasaulyje gerai žinomas poetas, vertėjas, literatūros kritikas ir publicistas, disidentas, vienas iš penkių 1975 m. įsteigtos Lietuvos Helsinkio grupės narių, Jeilio universiteto Jungtinėse Amerikos Valstijose profesorius.

Venclova gimė 1937 m. Klaipėdoje, vaikystę praleido skirtingose Lietuvos vietose, kol galų gale su šeima apsigyveno Vilniuje. Jo tėvas Antanas Venclova buvo komunistas, svarbus sovietinės nomenklatūros veikėjas, tačiau paties Tomo ideologinės nuostatos buvo radikaliai priešingos.

Eliza, Tomas ir Antanas Venclovos savo bute, 1962
Ramūnas Katilius, Josifas Brodskis ir Tomas Venclova netoli Leningrado 1972 metais

Lietuvos literatūros lauko kontekste Tomas Venclova yra neeilinė asmenybė. Jis – lotmaniškosios semiotikos mokyklos propaguotojas, bene ryškiausias akmeizmo poezijos srovės atstovas Lietuvoje. Per Venclovos asmenybę Lietuva ir Vilnius įtraukiami į pasaulinį literatūros kontekstą. Šiuo metu Jeilio universiteto profesorius emeritas vėl gyvena Vilniuje

Tomas Venclova apie 1970-uosius

Sovietmečiu parašęs Atvirą laišką Lietuvos komunistų partijos Centro Komitetui, rašytojas paskelbė, kad komunistinė ideologija jam tolima ir, jo manymu, daugiausia klaidinga. Vėliau SSKP CK sekretoriato posėdyje buvo tariamasi, kokias priemones naudoti, kad būtų užkirsta partijos nusikalstama laikoma Jurijaus Orlovo, Aleksandro Ginzburgo, Nikolajaus Rudenko ir Venclovos veikla. Venclovai buvo pasiūlyta skubiai emigruoti.

Tomo Venclovos nuopelnai – ne tik literatūriniai ar visuomeniniai. Jis atstovauja negausiai Lietuvos intelektualų grupei, visais laikais palaikiusiai Vilniaus kaip multikultūrinio miesto naratyvą. Eseistikoje Venclova analizavo lietuvių ir etninių mažumų santykius, vienas pirmųjų prakalbo apie Lietuvoje vykdytą Holokaustą ne tik kaip apie žydų nelaimę, bet ir visos Lietuvos tragediją, svarstė vietos žmonių kolaboravimo moralines pasekmes, bendravo su Nobelio premijos laureatais Česlovu Milošu ir Josifu Brodskiu.

Skip to content